Mąstymo testai – testai su atsakymų variantais, kuriais vertinamas jūsų gebėjimas logiškai mąstyti ir suvokti žodinę bei skaitinę informaciją, taip pat abstrakčių sąvokų, neturinčių kalbinių, erdvinių ar skaitinių elementų, ryšius.

Išbandykite toliau pateiktus pavyzdinius testus (atkreipkite dėmesį į tai, kad testų pavyzdžius atsisiųsti gali užtrukti ilgiau, nei įprastai).

Žodinio mąstymo testas - prieinamas šiomis kalbomis: BG ES CS DA DE ET EL EN FR GA HR IT LV LT HU MT NL PL PT RO SK SL FI SV

Matematinio mąstymo testas - prieinamas šiomis kalbomis: BG ES CS DA DE ET EL EN FR GA HR IT LV LT HU MT NL PL PT RO SK SL FI SV

Abstraktaus mąstymo testas prieinamas: EN

Taip pat galite susipažinti su prieinama šių testų pavyzdžių versija.

Žinių apie ES testą sudaro klausimynas su keliais atsakymų variantais; jo temos – Europos Sąjunga, jos institucijos, procedūros ir pagrindinės politikos sritys. Nuorodos į šaltinius, kuriais remtasi rengiant šį testą, bus pateiktos EPSO svetainėje po to, kai bus paskelbtas pranešimas apie konkursą.

Iki tol čia galite rasti leidinių, kurie jums padės pasirengti žinių apie ES testui.

Čia galite išbandyti mūsų pavyzdinius testus.

Skaitmeninių įgūdžių testas skirtas įvertinti atitinkamoms pareigoms reikalingą kandidatų skaitmeninį raštingumą ir praktines žinias.

Šis testas gali apimti šias penkias sritis:

1. informacinį ir duomenų raštingumą;
2. bendravimą ir bendradarbiavimą;
3. skaitmeninio turinio kūrimą;
4. saugumą;
5. problemų sprendimą.

Čia galite pabandyti atlikti mūsų pavyzdinius testus.

Laisvos formos rašiniu ES klausimais siekiama įvertinti jūsų bendravimo raštu įgūdžius.

Kandidatai turi atlikti užduotį (-is) naudodami EPSO pateiktą medžiagą, kaip nurodyta pranešime apie konkursą.

Laisvos formos rašinys ES klausimais nėra kalbos mokėjimo testas. Kandidatai bus vertinami remiantis toliau išvardytais konkrečiais kriterijais: („Kriterijai“ – tai elementai, į kuriuos atsižvelgia testų vertintojai (t. y. vertintojai), vertindami tam tikrus įgūdžius.)

• kandidatas bendraudamas raštu išlaiko struktūrą, logiškai vysto mintis;
• rašo glaustai, vengia nereikalingų žodžių ir sakinių;
• aiškiai ir suprantamai dėsto temą;
• pritaiko rašinį prie numatytos auditorijos ir paskirties;
• veiksmingai naudoja pateiktą su užduotimi susijusią informaciją.